- galvotas
- galvótas, galvóta bdv. Galvótas ver̃slininkas.
.
galvotas
Look at other dictionaries:
galvotas — galvotas, a adj. (1), galvotas (1) 1. protingas, išmintingas, gudrus, gabus: Mūsų pirminykas galvotas žmogus Dbk. Vaikas galvotas J.Jabl. Galvotas žmogus neprapuls Slk. Jauniaus būta ausylo, pastabaus, galvoto žmogaus J.Jabl. Ieškok marčios ne… … Dictionary of the Lithuanian Language
galvotas — galvõtas sm. (2) galvaraištis, skepeta: Su galvotù apgoba ant galvos kūdikiui gimusiam, o siaustuve suvysto J … Dictionary of the Lithuanian Language
galvota — galvótas, galvóta bdv. Galvótas ver̃slininkas … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apygalvotis — apygalvotis, ė adj. (1) Š pusėtinai galvotas … Dictionary of the Lithuanian Language
buklingas — buklìngas, a adj. (1) K; P gudrus, galvotas, apsukrus, vikrus. buklìngai adv.: Iš viršaus daug gana meno vaizdelių iškaustė, buklingai sumanęs HI. ║ nepaprastas: Danielis pagirtas regėjo ženklą buklingą PK137 … Dictionary of the Lithuanian Language
gabus — gabùs, ì adj. (4) 1. kuris sugeba ką padaryti, mokslus, galvotas, talentingas: Tėvas suprato vaiką esant gabų mokslui P.Cvir. Gabùs (geros, lengvos galvos) vaikas J.Jabl. Jis gabus visiems galams (matematikai, kalboms) J.Jabl. Sako, jis gabùs … Dictionary of the Lithuanian Language
galvotumas — galvotùmas sm. (2) Š → galvotas: 1. Nors ir mažas, ale koks jo galvotùmas – ką pamatė, tą ir padirbs Ds. 2. Baisus galvotùmas linų – kaip šluotos Pc … Dictionary of the Lithuanian Language
galvočius — 2 galvõčius, ė smob. (2) 1. kas geros galvos, galvotas, išmintingas, mokytas žmogus: Galvõčius daug išgalvos J. Jijė galvõčė yra J. Tikrai iš to vaiko bus galvočius M.Valanč. Mokė didis galvočius M.Valanč. Pamokyk, kad esi galvočius J.Jabl.… … Dictionary of the Lithuanian Language
galvuotas — galvuotas, a adj. (1) K; B 1. su galva: Žiedai didi, galvuoti P. galvuotai adv.: Žiedai galvuoti ir galvuotai braguoti P. 2. kuris galvos formos, galvotas: Apspinta mėnulį galvuoti debesiukai rš … Dictionary of the Lithuanian Language
mintrus — mintrùs, ì adj. (4) 1. Š gudrus, galvotas: Seniau vienas karalius labai mintrus buvo (ps.) Lnkv. Kas rinkti? Doresnis iš dorųjų, mintresnis iš mintriųjų rš. Gudri kiškienė pasirūpino neatidėdama supažindyti mintrųjį sūnelį su apylinke Mš. |… … Dictionary of the Lithuanian Language
